Tiesiogiai iš juodojo gandro lizdo (XIX)

Rugpjūčio 1 d. ~6 val. ryto abu jaunikliai paliko tėvų lizdą. Nuo ąžuolo šakos pakilo drauge, matyt, dar kurį laiką pasibastys po apylinkes kartu, o paskui, vedami nenumaldomo instinkto, išskris kas sau į pietus. Anot A. Kazitėno, šiaip juodukai laikosi pavieniui, tik polizdiniu laikotarpiu nuo vasaros vidurio iki išskridimo neperinčių gandrų telkimasis į stambesnes grupes maitinimosi vietose – įprastas reiškinys. Tuomet ištuštėjusiuose lizduose pasirodo tik suaugusieji.

Skaityti daugiau ...

Tiesiogiai iš juodojo gandro lizdo (XVIII)

Visas sesutės vargas, kol buvo lizde viena, retai maitinama tėvų, taip skatinant jos savarankiškumą, nenuėjo veltui. Apie 08.30 val. (liepos 17 d.) pastebėjau lizdą tuščią, ir greta, ant ąžuolo šakų nieko nesimatė. Po kiek laiko abu jaunikliai sugrįžo. Toks buvo pirmasis sesutės skrydis. Vieną akimirką abu lizde, kitą – jau nebėra. Gaila, kad teko praleisti. Toliau visą dieną gandriukai išbuvo lizde kartu.

Skaityti daugiau ...

Tiesiogiai iš juodojo gandro lizdo (XVII)

Šiandien jaunėlė pabudo kupina dar stipresnio ryžto pagaliau pakilti pirmam savo skrydžiui. Nuo pat ryto ėmė keberiotis siauriausiomis ąžuolo šakelėmis, intensyviai treniruodama sparnus, lavindama pusiausvyrą. Kai kurios šakelės pareikalavo kone akrobatinių sugebėjimų.

Buvo aišku, kad gandriukė baisiausiai alkana. Ieškojo maisto likučių lizde, krapštinėjo samanas nuo šakų. 12.06 val. jaunėlė palūžo, pritūpė ir ėmė gailiai maldauti, šaižiai dūsaudama ir plakdama sparnais. Tačiau tėvai toliau ignoravo savo atžalą. Po valandos vienas jų pasigailėjo ir atgabeno kuklią porciją pietų.

Skaityti daugiau ...