Tiesiogiai iš juodojo gandro lizdo (XIX)

Stebėjimo aprašymas

  • Rūšis (liet.k.): Juodasis gandras
  • Rūšis (lot. k.): Ciconia nigra
  • Data: 2015-08-01
  • Vieta: Centrinės Latvijos miškai
  • Įranga: Ekrano nuotraukos

Rugpjūčio 1 d. ~6 val. ryto abu jaunikliai paliko tėvų lizdą. Nuo ąžuolo šakos pakilo drauge, matyt, dar kurį laiką pasibastys po apylinkes kartu, o paskui, vedami nenumaldomo instinkto, išskris kas sau į pietus. Anot A. Kazitėno, šiaip juodukai laikosi pavieniui, tik polizdiniu laikotarpiu nuo vasaros vidurio iki išskridimo neperinčių gandrų telkimasis į stambesnes grupes maitinimosi vietose – įprastas reiškinys. Tuomet ištuštėjusiuose lizduose pasirodo tik suaugusieji.

Gandriukų išskridimas:
https://www.youtube.com/watch?v=5mK6xuoeAy4



Kaip teigia latvių ornitologai, gandrienė jau prieš kurį laiką tyliai pajudėjo pietų kryptimi, liko tik gandras. Šiandien apie 12 val. jis pasirodė tuščiame lizde. Atrodė kiek sutrikęs, įdėmiai žvalgėsi aplink. Paskui ėmėsi kruopštaus plunksnų kedenimo. Prieš tokią ilgą kelionę jos turi būti paruoštos idealiai.



15.32 val. gandras vėl aplankė senąjį ąžuolą ir toliau ruošėsi skrydžiui. Kaip koks jogas padarė  keletą „asanų“ (tempimo pratimų), kurių metu lavino pusiausvyrą, patampė kojas, išskėtė sparnus. 

Gandro pasirodymas tuščiame lizde:
https://www.youtube.com/watch?v=_covNvK4ztE
https://www.youtube.com/watch?v=UcZ2Vm_ronU#t=17



Į lizdą juodukas kartkartėmis sugrįždavo ir kitomis dienomis. Tupėdavo sau ramiai snausdamas ir šildydamas savo snapą tarp gūžio plunksnų. Pabudęs pasikrapštinėdavo, pasikedandavo, o kai kada - tiesiog tyliai stovėdavo ir rymodavo.

Turbūt ne vienam iš mūsų kyla klausimas, o kas toliau?

Kaip minėta anksčiau, prieš išskrisdami jaunikliai dar telkiasi į gausesnius būrius maitinimosi vietose. Paskui pavieniui arba labai retais atvejais – iki 30 paukščių būreliai, skrisdami tolokai vienas nuo kito, patraukia į pietus. Europos juodieji gandrai žiemoja Vidurinėje ir Pietų Afrikoje, Šiaurės Indijoje, Kinijos pietuose.

Į žiemojimo vietas šie paukščiai migruoja dviem keliais: vakariniu ir rytiniu. Kai kurių Europoje gyvenančių gandrų porų patinai ir patelės rudenį gali pasukti skirtingais keliais į skirtingas žiemavietes: patinas iš Čekijos patraukia pietryčių link, per Bosforo sąsiaurį į rytinę Afriką, o patelė visiškai kitu keliu – pasuka į vakarus ir per Gibraltarą pasiekia vakarinę Afrikos dalį. Tačiau atėjus pavasariui abu sugrįžta į tą patį lizdą.

Vakariniu migracijos keliu paukščiai perskrenda Viduržiemio jūra ties Gibraltaru ir skrenda toliau Afrikos žemyno vakariniu pakraščiu. Paukščiai, migruojantys šiuo keliu, žiemoja tropinėje vakarų Afrikoje (rytiniame Senegale, Gvinėjoje, pietinėje Mauritanijoje, Dramblio Kaulo respublikoje, Siera Leonėje, centriniame ir vakariniame Malyje). Šį kelią renkasi maždaug 15 % gandrų.

Rytiniu migracijos keliu paukščiai į Afriką skrenda per Balkanus, Turkiją, Izraelį. Šiuo keliu skrendantys paukščiai žiemoja šiaurinėje Etiopijoje, centrinėje Centrinės Afrikos Respublikoje, Čade, šiaurrytinėje Nigerijoje. Net 80 % gandrų keliauja šiuo keliu.

Likę 5 % praleidžia žiemą Europoje (Iberijos pusiasalyje), Izraelyje arba per Italiją skrenda į Tunisą ar Libiją.

Juodųjų gandrų migracijos keliai. Raudona linija - pasidalinimo riba, oranžinės rodyklės - vakarinės migracijos keliai, geltonos rodyklės - rytinės migracijos keliai, mėlyna spalva - žiemojimo vietos. Žemėlapio autorius - Ulrich Prokop. Šaltinis: Jansen/Hormann/Rohde: "Der Schwarzstorch", Westarb Wissenschaften Hohenwarsleben 2004.567

Vakarinis migracijos kelias, apimantis 5667 km, yra ženkliai trumpesnis nei rytinis, kuris sudaro net 7000 km. Dėl to vidutinė migracijos trukmė irgi ženkliai skiriasi: vakariniu keliu gandrai skrenda nuo rugpjūčio iki spalio, o rytiniu - nuo rugpjūčio pradžios iki lapkričio pabaigos. Skrydyje šie paukščiai praleidžia kiek mažiau nei tris savaites, o visą kitą laiką maitinasi arba ilsisi.

Migruojantys juodieji gandrai skrenda tik dieną. Per dieną jie įveikia vidutiniškai 100 – 250 km, daugiausiai – 500 km.

Įdomu tai, kad tas pats gandras gali nuskristi vienu ir grįžti visai kitu keliu (pvz. į priekį keliauti rytiniu, o atgal – vakariniu).

Ką pietuose veikia jaunikliai?

Juodųjų gandrų janikliai lytiškai subręsta tik trečiaisiais gyvenimo metais, o kai kada ir vėliau. Tuo metu laiką leidžia anapus pusiaujo ir laukia brandos, kuomet vėl galės sugrįžti gimtinėn ir kurti šeimas.

PANAUDOTA LITERATŪRA IR ELEKTRONINIAI DUOMENYS

Atnaujinta 2015-11-16
  • Įvertinkite šį įrašą
    (1 balsas)
  • Paskelbtas Gyvai
  • Skaityti 112969 kartai
Daugiau šioje kategorijoje: « Tiesiogiai iš juodojo gandro lizdo (XVIII)

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.