Tiesiogiai iš juodojo gandro lizdo (XV)

Stebėjimo aprašymas

  • Rūšis (liet.k.): Juodasis gandras
  • Rūšis (lot. k.): Ciconia nigra
  • Data: 2015-07-14
  • Vieta: Centrinės Latvijos miškai
  • Įranga: Ekrano nuotraukos

Anot A. Kazitėno, juodieji gandrai tėvų namus palieka po 62 – 70 juose praleistų parų. Kadangi vienas jų išsirito gegužės 11, kitas – gegužės 13 dieną, vyresnėlis galėjo išskristi jau liepos 13 dieną. Nekantriai laukiau tos dienos, tikėdamasi pamatyti pirmąjį paukščio skrydį, bet tuo pačiu suvokiau, kad atsisveikinimo akimirka su keturis mėnesius stebėta gandrų šeimyna neišvengiamai artėja. 

Liepos 13 diena gandrų namuose pralėkė kaip įprastai: gandriukai mankštinosi, kedenosi pluksnas, laukė savo maitintojų.

Liepos 14 dieną įvyko tiek dalykų, kad nežinau, nuo ko ir pradėti.

Maždaug 16.30 val. dirbdama užmečiau akį į tiesioginę juodųjų gandrų transliaciją. Lizde buvo tik vienas gandriukas (vyresnėlis). Kurgi kitas? Negi išskrido?

Po 17.30 val. vėl žvilgtelėjau į tiesioginę transliaciją. Ir antrojo nebėra! Nukabinusi nosį skubiai parpėdinau namo. Tačiau mintyse dar kirbėjo mažytė viltis, kad čia ne pabaiga. Įsijungiau transliaciją. Nuojauta neapvylė - į kamerą vėl žvelgė juodųjų gandrų jaunėlė. Negi jau abu skraido?

Kaip vėliau išsiaiškinau, gandriukams dviese betupint ant šakos, jaunėlė ėmė leistis atgal į lizdą, bet, užkliudžiusi brolį, susvyravo ir nugarmėjo žemyn. Įdomiai šioje situacijoje elgėsi brolis. Matėsi, kad šis įvykis labai jį paveikė. Dairėsi žemyn, švokštė, kaleno snapu, neramiai trypčiojo ant šakos.

12.14 val. į lizdą parskrido vienas iš tėvų. Šis priešingai - elgėsi labai ramiai, pamaitino jauniklį ir išskrido. Tuo tarpu iš garsų apačioje buvo galima nujausti, kad jaunėlė čia pat ir turbūt sveika, nes  girdėjosi miško paklotės traškėjimas, šakų braukimas, mosikavimas sparnais, o po kiek laiko ir lengvas pliuškenimasis upelyje.

Brolis visą laiką stengėsi palaikyti ryšį su sese, kaleno snapu, žvalgėsi žemyn, švokštė.

13.55 val. paukštis tarsi pratrūko ir garsiai „suriaumojo“. Atrodė dar labiau sutrikęs, pasimetęs.

16.41 val. sesuo atsiliepė broliui snapo kalenimu.

16.56 val. vyresnėlis vėl susmeigęs akis žiūrėjo žemyn. Tik šįkart stovėjo tarsi sustingęs, be menkiausio krustelėjimo. Įdomu, ką tuomet jautė? Sakysite paukščiai nieko nejaučia ir nemąsto, bet paukštis tikrai kažką jautė, nes tokio įsitempusio jo dar neteko matyti. Po minutėlės paukštis mostelėjo ir dingo iš akiračio. Be jokių ypatingų pastangų, taip lengvai ir užtikrintai. Pasirodo, visą tą laiką sustingęs kaupėsi, ryžosi pirmam skrydžiui.

Tuo tarpu jaunėlė nesiliovė brazdėjusi apačioje, kažin kur šalia vaikštinėjo. Panašioje situacijoje kasmet atsiduria ne vienas jauniklis. O baigiasi tuo, kad paklaidžioja porą dienų ir sugrįžta į lizdą.

Vis dėlto Latvijos ornitologai nebuvo linkę palikti viską motinos gamtos valiai ir jau 17.39 val. jaunėlė buvo sugrąžinta į lizdą. Ši jiems „atsidėkojo“ šaižiu bliovimu ir keliais kėpštelėjimais snapu.

Nors gandriukė buvo išalkusi, tėvai su maistu tą vakarą nebepasirodė. Manoma, kad tai tipiškas elgesys, siekiant, jog atžala pagaliau pasiryžtų skrydžiui. Likusį vakarą gandriukė praleido vaikštinėdama po lizdą, rąžydamasi, mankštindama sparnus.

PANAUDOTA LITERATŪRA IR ELEKTRONINIAI DUOMENYS

Atnaujinta 2015-11-06
  • Įvertinkite šį įrašą
    (0 balsai)
  • Paskelbtas Gyvai
  • Skaityti 1228 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.