Melancholiškoji švilpautoja sniegena - ne tik žiemos paukštelė

Buvo šilta šviesi žiemos popietė. Sodas skendėjo akinančiame saulės ir sniego švytėjime. Skubėjau laukan, kol saulė dar skleidėsi skaisčiai oranžiniais spinduliais. Tokios žiemos popietės - man pats gražiausias laikas paukščių stebėjimui.

Per keletą metų stebėjimo įsitikinau, kad žiemą laukuose ir miškuose paukščių gretos labai sumažėja. Atvėsę orai ir sumenkę maisto ištekliai sparnuočius dažniau atvilioja į gyvenvietes, parkus, sodus, kur jie suranda obuolių, uogų, sėklų ir kt. skanėstų. Štai Kalėdinio paukščių stebėjimo maratono metu didžiumą savo kandidatų aptikau būtent gyvenvietėje ir mieste.

Taigi mikliai susiruošusi pasukau pagrindiniu keliuku, vedančiu aplink gyvenvietę. Ilgai dairytis neteko, mat prie senųjų kaimo kapinaičių netrukus išgirdau pažįstamą melancholišką švilpčiojimą - neabejotinai sniegenos. Sekdama paskui skleidžiamą garsą atsidūriau šalia dviejų galingų medžių. Raudonpilvės švietė visu gražumu. 

Skaityti daugiau ...