Ant Trijų Kryžių kalno

Ryto sutiktuvės nuo Trijų Kryžių kalno Ryto sutiktuvės nuo Trijų Kryžių kalno

Stebėjimo aprašymas

  • Rūšis (liet.k.): Didysis margasis genys
  • Rūšis (lot. k.): Dendrocopos major
  • Data: 2014-11-02
  • Vieta: Vilnius, Trijų kryžių kalnas
  • Įranga: Nikon COOLPIX S9100

Išskubėjom iš namų dar prieš aušrą. Norėjom sutikti saulę nuo Trijų Kryžių kalno.

07.00 val. Vilnius dar giliai miegojo. Kaip ir dažną sekmadienį, nepaisant vieno kito po vakaro linksmybių sutikto praeivio, Gedimino prospekte buvo tuščia.

Sereikiškėse „pasilabinom“ su lipučiu ir bukučiu. Pirmą kartą šiuos paukščius teko matyti mieste.

Toliau pro tuščią pelėdos „namą“ ties Nyderlandų ambasadoriaus rezidencija nužingsniavom medinių laiptelių į Bekešą link. Jei dar buvo likęs bent lašelis rytinio snaudulio, tai kopimas laiptais visiškai jį išblaškė.

Po akimirkos jau stovėjome ant Trijų Kryžių kalno ir žvelgėm žemyn į bundantį miestą. Lapkričio pradžioje jis atrodė pakankamai gyvybingas ir jaukus – dar šlamėjo rusvi lapai medžiuose, žaliavo kalnas bei vejos ploteliai tarp namų.

Netrukus nuo Užupio atklydusi saulė tarsi ranka nubraukė sunkius debesis ir po kelių minučių šilta šviesa užplūdo visas Vilniaus gatves, aikštes, senamiesčio bažnyčias.



Ketinome keliauti atgal, tačiau dėmesį patraukė duslus stuksenimas kalno prieigose. Medyje kaleno dažniausias iš visų genių - didysis margasis genys, kuris, įsispraudęs kankorėžį tarp dviejų šakų, godžiai aižė jo sėklas. Sprendžiant iš jo raudonos „beretės“, tai buvo patinas (patelių viršugalvis juodas). Sulesęs vieno kankorėžio sėklas jis tuoj skubėdavo atsinešti kito. A. Kazitėnas pastebi, kad  prieš atsigabendamas naują, išraškyto kankorėžio genys išsikrapštyti iš savo dirbtuvės nesumoja. Kaskart atšinešęs kankorėžį atlieka tą pačią sudėtingą procedūrą: naująjį spraudžia tarp kojų, aštriais nagais stipriai įsikibdamas į medį, o senąjį tuo tarpu krapšto snapu.



Genių aižyklų vietą atsekti labai paprasta. Apie medį, kur jos įrengtos, visada guli didelės išraškytų kankorėžių krūvos. Anot A. Kazitėno, geniai labai prisiriša prie savo gyvenamos vietos ir tomis pačiomis aižyklomis gali naudotis net keletą metų.

Didįjį margąjį genį Vilniuje sutikti nesudėtinga. Jų gausu Kalnų, Vingio parkuose. Tik svarbu vaikštinėjant nepamiršti įdėmiai sekti parko garsų.

PANAUDOTA LITERATŪRA

  • Jusys, Vytautas; Karalius. Raudonikis. Lietuvos paukščių pažinimo vadovas. Kaunas: Lututė, 2012, p. 172.
  • Kazitėnas, Alfonsas. Klega miškai paukščių balsais. Kaunas: Lututė, 2010, p. 138 - 143.
Atnaujinta 2015-11-05
  • Įvertinkite šį įrašą
    (0 balsai)

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.