Genių antskrydis

Stebėjimo aprašymas

  • Rūšis (liet.k.): Didysis margasis genys
  • Rūšis (lot. k.): Dendrocopos major
  • Data: 2015-10-31
  • Vieta: Klaipėdos raj.
  • Įranga: Nikon COOPIX S9100

Po eilės žvarbokų dienų pagaliau išaušo šiltas ir saulėtas penktadienis. Sode dar buvo likę nebaigtų rudens darbų, taigi įdienojus ėmiausi veiklos. Pirmiausia pradėjau nuo lazdyno, po kuriuo buvo gausiai pribyrėję riešutų.



Vos tik prisiartinau prie krūmo, skardžiai sukeksėjo genys. Ko gero, tas pats (tiksliau tariant, ta pati), kurią stebėjau lankydamasi rugsėjo pradžioje. Mes ją net praminėm „Genute“. Kaip pasakojo tėvai, paskui ją dažnai stebėjo nervingai keksint sode, ypač kai rinkdavo obuolius ar grėbdavo lapus.

Genutės balselis rodė aiškų nepasitenkinimą, juk artinausi prie jos mėgstamų riešutų. Vis dėlto keliskart  sukiauksėjusi, ji greitai pradingo. Toliau nepersistengdama (reikia pasidalinti ir su sodo draugais) rinkau riešutus. Kai kur klevas juos buvo užklojęs labai storu lapų sluoksniu, todėl  akimirkai išlindau pasiimti grėblio.

Staiga prieš pat nosį prašvilpė du geniai. Skrodė orą ir triukšmavo kaip kokios raketos anskrydžių metu. Stovėjau kaip įbesta ir stebėjau, ką jie darys toliau. O šie neketino nurimti ir rengė vieną anskrydį po kito. Pastebėjau, kad tai porelė, vienas su juoda (patelė), kitas – su raudona (patinas) berete. Paskui kažkuris iš jų šmurkštelėjo į obelį ir ėmė kalenti. Tada nuskrido, atgal į medį ir vėl plast į orą – taip be galo.

Jau ankščiau yra tekę skaityti, kad geniai turi polinkį aršiai ginti savo teritoriją. Štai A. Kazitėnas savo knygoje „Klega miškas paukščių balsais“ mini įdomų triuką. Jeigu kur nors greta kalenančio genio pasislėpęs stuktelsi pagaliuku į medį, šis būtinai atskris išvyti savo konkurento. Sykį ir mes tai išbandėm ant Stalo kalno Vilniuje. Nors genio neprisišaukėm, bet kurį laiką kalenęs, jis sustojo ir išskrido, matyt, ieškoti įsibrovėlio.

Nuėmusi riešutų derlių, ėmiausi obuolių rinkimo. Tuo tarpu genys, kurį laiką atitrauktas nuo lazdyno, uoliai darbavosi kėnio viršūnėje. Paukštis čaižė kankorėžius su tokiu apetitu, kad buvo aiškiai matyti žemyn byrančios skiedros. Apsižvalgiau, bet Genutės aplink nesimatė. Toliau rinkau obuolius. Įpusėjusi pirmąją dėžę išgirdau monotonišką stuksenimą, kažkur visai visai šalia. Štai ir geniukas gretimoje obelyje. Mėgavosi jau kitu skanėstu – lazdyno riešutu. Jį buvo įsistatęs į nedidelę duobutę obels kamiene. Vėliau ant žemės aptikau ištisas riešutų lukštų krūveles. Matyti, kad gardžiuotasi jais čia ne kartą.



Kitą dieną besižvagydama pro svetainės langą vėl pamačiau genius. Zujo po sodą dviese, kaip ir anądien, „anskrydžių“ metu. Vėlgi stebino jų skraidymo staigumas. Juk ne tuoktuvių metas. Didieji margieji geniai poruojasi kovą – gegužę ir, kaip rašoma „Lietuvos faunoje“, genių porą galima pastebėti tik perėjimo laikotarpiu, o šiaip paukščiai laikosi pavieniui.



O štai ir Genutė, mūsų riešutautoja. Nešasi riešutą į obelį - tą, kurį palikau sodo draugams..

Atnaujinta 2017-05-09

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.