Pajūryje lankosi svečiai iš Šiaurės - svirbeliai

Stebėjimo aprašymas

  • Rūšis (liet.k.): Svirbelis
  • Rūšis (lot. k.): Bombycilla garrulus
  • Data: 2015-12-01
  • Vieta: Klaipėdos raj.
  • Įranga: Nikon COOLPIX S9100

Už lango rudeniška žiema, nejauki tuštuma. Pilkšvą sodo dangų ramsto nuogos obelų šakos, eglių sijonėlius plaiksto begarsis vėjas..

Šiek tiek praveriu langą. Apmirusio ryto iliuziją beregint išsklaido mielas mažųjų sparnuočių cypsėjimas ir gūsingi vėjo atodūsiai. Kartu ateina ir viltis šį tą įdomaus pamatyti.

Po kiek laiko vėl sugrįžtu prie lango ir bandau žiūronuose ką nors „pagauti“. Nieko neradusi savam sode, pereinu į kaimynų valdas, kruopščiai nužvelgdama kiekviena medžio šakelę.

Na štai, atrodo aptikau šį tą „įdomaus“. Kaimynų žaliaskarėje supasi pulkelis nematytų paukštukų. Aiškiai matau, kad tai ne žvirbliai ar zylės, nes stambesni, putlesni, o labiausiai išsiskiria savo kuodeliais ir pajuodintais paakiais. Jokių abejonių – ilgai lauktas svečias iš Šiaurės – svirbelis.

Dar visai neseniai skaičiau Salemono Paltanavičiaus straipsnį apie šių šiauriečių  pasirodymą Vilniuje, Žvėryne (spalio 24 d.), kur net 70 - ties paukščių būrelis dorojo gudobelių uogas. Svirbeliai, pasak S. Paltanavičiaus, šiemet Lietuvoje pasirodė po kelių metų pertraukos. Džiugu, kad pagaliau atkeliavo ir į pajūrį.

Nieko nelaukdama išskubėjau laukan. Paukščiai vis dar lūkuriavo eglės viršūnėje. Iš pradžių link svirbelių ėjau labai atsargiai, tačiau netrukus įsitikinau, kad tai labai jaukūs ir žmogumi pasitikintys paukščiai. Kurį laiką stovėjau prie pat eglės ir klausiausi jų švelnaus svirenimo: „svir svir svir“...  Tai šit iš kur, tas keistas paukščio pavadinimas.

Įdomu, ką jie čia veikia? Ko lūkuriuoja? Esu skaičiusi, kad svirbeliai labai mėgsta uogas, vaisius. Jeigu gerai užderėjo šermukšnių, jau gali tikėtis sulaukti šių sparnuočių. Kai uogų šaltiniai išsenka, šiauriečiai įninka į obuolius. Tačiau aplinkiniuose soduose nesimatė jokių uogų. Ir obuoliai buvo seniai nurinkti..

Po kelių minučių pulkelis neramiai sujudo. Keli paukščiai nusileido į priešais esančią gyvatvorę, kurios vienoje pusėje raudonavo pilnos šakelės uogų. Kaipgi jų nepastebėjau anksčiau! Tai juk ir atviliojo šiuos paukščius. Nežinau, kas tai per uogos, bet svirbeliai jas lesė su neapsakomu apetitu, vienas per kitą persisvėrę jų siekė ir godžiai rijo. Gražu buvo žiūrėti į šią džiaugsmingą šiauriečių puotą.

Pastebėjau, kad svirbeliai nepakenčia mašinų, nes joms pravažiavus tuoj suskrisdavo atgal į viršūnę ir tik įsitikinę, kad ramu, vėl nusileisdavo į krūmą.

Taip pat atkreipiau dėmesį, kad šiauriečių draugija labai erzino senus gyvatvorės gyventojus – žvirblius. Keliskart jie sutartinai taip sučirškė, kad svirbeliams nieko kito nebeliko, kaip nedelsiant apleisti krūmą. Vargu ar konfliktas kilo dėl uogų, matyt, žvirblius labiau jaudino jų valdų, kurias šie paukščiai įžūliai pažeidė, klausimas.

Po kurio laiko pasišalinau, nenorėdama trukdyti paukščiams pasimaitinti. Sugrįžau tik tada, kai iš po tirštų debesų ėmė skverbtis vaiski rytinė saulė. Eglės viršūnėje lingavo visa puokštė paukščių – svirbeliai, smilginiai strazdai, net varnėnų jauniklis. Atrodė kaip tikra Kalėdų eglė, gausiai išpuošta kalėdiniais žaisliukais.

Kitą dieną eglės viršūnėje svirbelių nebesimatė, bet numaniau, kad turėtų būti likę gyvenvietėje. Mintyse greitai sumečiau, kur auga šermukšnių (jų mėgstamiausios) ar kitokių uogų, ir šoktelėjusi ant dviračio, išsiruošiau į žvalgybą. Apsukusi ratą apie gyvenvietę nesunkiai suradau šią „svirentojų“ kompaniją. Tupėjo ant elektros laidų kaimo pašonėje ir lūkuriavo jau prie kitos gyvatvorės su sultingomis uogomis.

Kadangi vieta buvo judri, prie pat pagrindinio kelio, šalia įvažiavimo ir išvažiavimo iš gyvenvietės, paukščiai nesijautė itin jaukiai. Tykodami geresnės progos, svirbeliai krapštinėjo plunksnas, snūduriavo. Kai tik kelyje judėjimas aprimdavo, drąsiausieji tuoj leisdavosi į krūmą. Bėda ta, kad uogos buvo visai šalia šuns voljero. Šiam ėmus loti, paukščiai kaip mat sugrįždavo ant laidų.

Šįkart tai buvo nedidelis 20 ar šiek tiek daugiau nei 20 paukščių pulkelis. Eurazijoje svirbeliai paplitę nuo Skandinavijos iki Kolymos kalnagūbrio, Kamčiatkos. Peri šiauriniuose spygliuočių ir mišriuose miškuose (pušies, eglės, beržo), Rytų Sibire  - maumedynuose. Į Lietuvą atskrenda būreliais, nuo kelių iki keliasdešimt paukščių (Lietuvoje yra užfiksuotas net ~500 paukščių būrys). Paprastai jų apsilankymą sąlygoja populiacijos gausumas. Kai paukščių populiacija išauga, paukščiai ieškodami maisto skrenda pietų link ir taip aplanko mūsų kraštą. 

 

Atnaujinta 2015-12-29
  • Įvertinkite šį įrašą
    (3 balsai)

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.