Kovas

Baltasis_gandras

„Būdavo sakoma: kovas - pavasario paukštis. Slenkant metams, pasikeitė kovų charakteris ir papročiai. Dabar kovų gausu tiek vasarą, tiek žiemą. Priprato prie švelnėjančio klimato, išmoko sniegmečiu maisto susirasti ir nebetraukia į šiltuosius kraštus." V. Nedzinskas
 

Svarbios datos

Kovo 4 diena - Šv. Kazimiero ir Kovarnių diena

Kovo 10 diena - 40-ties paukščių diena

Kovo 19 diena - Šv. Juozapo diena, Pempės šventė

Kovo 20 diena - Pavasario lygiadienis, Pasaulinė žemės diena

Kovo 25 diena - Bloviesčius, Gandrinės

| KOVAS - tinkamiausias laikas inkilų kėlimui |

Parskrenda:

  • baublys, didysis (LRK, PD I); 
  • cyplė, eurazinė (III – V mėn.);
  • čivylis, paprastasis;
  • erškėtžvirblis, paprastasis;
  • gandras, baltasis (PD I); garnys, didysis baltasis (LRK, PD I); gervė, pilkoji (LRK, PD I); gulbės: giesmininkė (LRK, PR I), mažoji (III - IV mėn., PD I), nebylė (III – V mėn.);

  • kalviukas, pievinis; karietaitė; keršulis; kielė, baltoji; kikiliai: paprastasis, šiaurinis (III – IV mėn.); kirai: juodagalvis (PD I), rudagalvis; kirlikas, jūrinis (LRK); kragai: ausuotasis (III – IV mėn.), mažasis;
  • laukys; liepsnelė; lygutė (PD I); 
  • naras, juodakaklis (III – V mėn.); nykštukas, baltabruvis;
  • oželis, perkūno;
  • pečialinda, pilkoji; pelėda, balinė (LRK, PD I); pempė, paprastoji; peslys, rudasis (LRK, PD I);
  • raudonuodegė, dūminė;
  • sėjikas, dirvinis (LRK, PD I); slanka; startos: nendrinė, pilkoji (LRK); strazdai: amalinis, giesmininkas, baltabruvis;
  • tilvikas, brastinis; tulikas, raudonkojis (LRK);
  • uldukas (LRK);
  • varnėnas, paprastasis; vieversys, dirvinis (II – III mėn.);
  • žąsis, pilkoji (LRK).

Rengia tuoktuves:

  • antis, didžioji; apuokas, mažasis (I - III mėn.);
  • bukutis (I – IV mėn.);
  • dagilis; dančiasnapis, didysis;
  • gandras, juodasis; geniai: mažasis margasis, tripirštis; gervė, pilkoji; gulbės: giesmininkė, nebylė;

„Gulbių nebylių tuoktuviniai žaidimai yra vieni gražiausių ir išraiškingiausių. Tuoktuvės prasideda anksti pavasarį, tik parskridus iš žemaviečių. Abi gulbės švelniai glaustosi, susipindamos kaklais ir išskleisdamos lyg bures sparnų plunksnas. Ypač dailiai, išdidžiai atrodo gulbinas, kuris per tuoktuves ir vėliau būna agresyvus kitų gulbių atžvilgiu." (Lietuvos fauna I, sud. Vytautas Logminas, 1990 m., p. 85)

  • jerubė;
  • kiras, rudagalvis; klykuolė; kragas, ausuotasis (III – IV mėn.); kryklė, rudagalvė (III – IV mėn.); kurtinys (III – IV mėn.);
  • laukys; lingė, nendrinė (III – IV mėn.); lututė (II – III mėn.);

„Gervių tuoktuvės - vienas žaviausių ankstyvojo pavasario ženklų. Patinas tarytum peršasi patelei. Jo laikysena tuo metu tampa aristokratiška ir solidi: gervinas vaikšto aplink gervelę lėtais plačiais žingsniais, kartkartėmis ištempdamas kaklą, apsižvalgydamas aplinkui, po to lėtais žingsniais pasilenkdamas ir kažką krapštydamas žemės paviršiuje. Bene įdomiausias piršlybų elementas yra šokis. Paukštis šokčioja vietoje, išpučia uodegą, užverčia galvą ant nugaros, pritupia, išskėstais sparnais žingsniuoja aplink patelę. <...> Gervių šokiai prasideda tik joms parskridus ir dar laikantis būreliais. Neretai tai puiki proga stebėti, kaip vienu metu šoka keletas gervių.“(„Gervė - mūsų ilgesio paukštė“, sud. Romualdas Barauskas, 2009 m., p. 8)

  • meletos: juodoji (II – IV mėn.); pilkoji (III – V mėn.), žalioji (III – IV mėn.);
  • pelėdos: liepsnotoji, naminė (II – III mėn.), raiboji, uralinė, žvirblinė (II – III mėn.); pelėdikė; pempė, paprastoji; peslys, rudasis (II – III mėn.); purplelis, pietinis;

„Pempių tuoktuviniai žaidimai vyksta ore ir ant žemės. Būdingiausi žaidimai ore, kai patinas, aukštai pakilęs, staiga sminga žemyn ir prie pat žemės, išskleidęs sparnus, lygiai sklendžia ir gražiai nusileidžia į pievą. Pasitempęs, pašiaušęs kuoduką, bėginėja iš vienos vietos į kitą. Vėliau sustoja. Pradeda judinti priekinę kūno dalį aukštyn ir žemyn, imituodamas maisto rinkimą. Po to krūtinę prispaudžia prie žemės, išskleidžia uodegą vėduokle, kilsteli sparnų galiukus aukštyn ir kojomis drasko žemę. Tada kūnas juda į šalis ir girdėti tylus šnypščiantis garsas „kšee-kšee“. Per tuoktuvinius šokius padaroma daug duobučių. Viena iš jų vėliau išklojama ir į ją patelė deda kiaušinius." (Lietuvos fauna I, sud. Vytautas Logminas, 1990 m., p. 230)

  • sniegena, juodagalvė (II – III mėn.); startos: geltonoji, nendrinė (III – IV mėn.); svilikėlis (III – IV mėn.);
  • tetervinas (III – V mėn.); tulžys (II – III mėn.);

Dar nenutirpus sniegui, pirmomis saulėtomis pavasario dienomis tulžiai ciksėdami gainioja vienas kitą. Kartais ciksėjimą pakeičia ištisa trelė. Tomis dienomis galima pamatyti tulžius, skaraidančius virš medžių, krūmų viršūnių, nors šiaip jie nelinkę pakilti per daug aukštai. Kartais patinas pakimba ore virš tupinčios patelės, po to staiga neria žemyn ir, sparnais palietęs vandenį, vėl šauna į viršų. Nutvėręs žuvį, patinas atsitupia priešais patelę ir demonstruoja snape spurdantį grobį. Patelė dažniausiai puola prie aukos, tačiau patinas neskuba jos atiduoti ir stengiasi pabėgti nuo persekiotojos. Tik po kurio laiko patinas, skrisdamas prie pat vandens, išmetą žuvytę, kurią nesunkiai pagauna patelė. Tada vienas kitam būna palankūs.“  (Lietuvos fauna II, sud. Vytautas Logminas, 1991 m., p. 15)

  • varnėnas;
  • zylės: didžioji, kuoduotoji, mėlynoji;
  • žaliukė; žvirblis, naminis.

„Gana įdomios naminių žvirblių tuoktuvės. Nuleidęs sparnus, pakėlęs uodegą patinas ilgai šoka ratu aplink patelę, skleisdamas monotonišką giesmę „čilp...“ „čilp“, o patelė kartais nekreipia dėmesio arba gnaibo jį snapu. Pagaliau visiems įprastos savotiškos žvirblių peštynės veisimosi laiku, ypač pirmosiomis saulėtomis pavasario dienomis, kai būrelis čirškiančių žvirblių perskrenda iš vienos vietos į kitą arba, nupuolę ant žemės, pešasi. Gerai įsižiūrėjus paaiškėja, jog būryje tik viena patelė, kuri gnaibo snapu ją supančius patinus. Paskui, lyg nieko nebuvę, visi taikiai išsiskirsto. Tokios toktuvės būdingos tik žvirbliams." (Lietuvos fauna II, sud. Vytautas Logminas, 1991 m., p. 196)

Ruošia gūžtą:

  • alksninukas (III – VII mėn.);
  • čivylis, paprastasis (III – IV mėn.);
  • erelis rėksnys, didysis (III – IV mėn.); erelis, jūrinis (II – III mėn.);
  • gandras, juodasis; genys, didysis margasis (III – V mėn. kala uoksą); gervė, pilkoji; gulbė, nebylė (III – IV mėn.);
  • keršulis (III – IV mėn.); kėkštas (III – IV mėn.); kovas; kuosa;

  • laukys; lygutė;
  • meleta, juodoji (kala uoksą);
  • pempė, paprastoji; purplelis, pietinis (III – IV mėn.);
  • strazdai: giesmininkas, juodasis (III – IV mėn.); sniegena, juodagalvė (II – III mėn.); suopis, paprastasis (III – IV mėn.);
  • šarka;
  • uldukas;
  • varna, pilkoji; vištvanagis (III – IV mėn.);
  • zylė, ilgauodegIė (III – IV mėn.);
  • žaliukė (III – IV mėn.).

Deda kiaušinius

  • antis, didžioji (III – VI mėn.); apuokas, didysis (III – IV mėn.), mažasis (III – VI mėn.);
  • erelis, jūrinis (III – IV mėn.);
  • gervė, pilkoji (III – V mėn.); gulbė, nebylė (III – V mėn.);
  • kranklys (II – IV mėn.); kryžiasnapis, eglinis (I – IV mėn.).
  • laukys (III – VI mėn.);
  • pelėdos: naminė (II – IV mėn.), raiboji (III - IV mėn.), uralinė;
  • riešutinė (III – IV mėn.);
  • suopis, paprastasis (III – IV mėn.);
  • varna, pilkoji (III – V mėn.); vištvanagis (III – IV mėn.);
  • zylė, kuoduotoji (III – V mėn.).

Išperi jauniklius:

  • kranklys (III – IV mėn.); kryžiasnapis, eglinis (II – IV mėn.).

Išskrenda:

  • čivylis, geltonsnapis;
  • gaga, sibirinė (LRK, PD I);
  • strazdas, vandeninis.

Visus metus Lietuvoje aptinkamos paukščių rūšys:

  • alksninukas; antis, didžioji; apuokai: didysis (LRK, PD I), mažasis;
  • bukutis;

  • dagilis; dančiasnapis, didysis (LRK);
  • ereliai: jūrinis (LRK, PD I), kilnusis (LRK, PD I);
  • garnys, pilkasis; geniai: baltnugaris (LRK, PD I), didysis margasis, mažasis margasis (PD I), margasis vidutinis (PD I), tripirštis (LRK, PD I); gulbės: giesmininkė (LRK, PD I), nebylė;
  • jerubė (PD I);
  • karvelis, uolinis (liaud. „balandis“); karietaitė; kėkštas; kirai: balnuotasis, paprastasis, sidabrinis; klykuolė, paprastoji; kovas; kranklys; kryžiasnapis, eglinis; kurapka (katastrofiškai mažėjanti gausa); kurtinys (LRK, PD I); kuosa;
  • liputis, miškinis; lututė (LRK, PD I);
  • medšarkė, plėšrioji (LRK); meletos: juodoji (PD I), pilkoji (LRK, PD I), žalioji (LRK);
  • nykštukas, paprastasis;
  • paukštvanagis; pelėdikė (LRK); pelėdos: laplandinė (PD I); liepsnotoji (LRK), naminė, uralinė (LRK, PD I), žvirblinė (LRK, PD I); pelėsakalis, paprastasis (LRK); purplelis, pietinis;
  • riešutinė;
  • sakalas, keleivis (LRK, PD I); sniegena, juodagalvė;startsakalis (LRK, PD I); strazdai: juodasis, smilginis; starta, geltonoji; suopis, paprastasis; svilikas;
  • šarka;
  • tetervinas (LRK, PD I); tulžys (LRK, PD I);
  • varna, pilkoji; varnėnas, paprastasis (negausiai žiemojantis); vieversys, kuoduotasis (LRK, PD I), vištvanagis (LRK);
  • zylės: didžioji, ilgauodegė, juodoji, kuoduotoji, mėlynoji, paprastoji pilkoji, šiaurinė pilkoji;
  • žaliukė; žvirbliai: naminis, karklažvirblis.

DUOMENYS

  • Aleknonis, A. Girių giesmininkai. Vilnius: Mokslas, 1984.
  • Jusys, Vytautas; Karalius. Raudonikis. Lietuvos paukščių pažinimo vadovas. Kaunas: Lututė, 2012.
  • Logminas, Vytautas, et al. Lietuvos fauna. Paukščiai. T.1. Vilnius: Mokslas, 1990.
  • Logminas, Vytautas, et al. Lietuvos fauna. Paukščiai. T.2. Vilnius: Mokslas, 1991.

PAAIŠKINIMAI

  • LRK - į Lietuvos raudonosios knygos sąrašus įrašyta rūšis;
  • PD I - Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Paukščių direktyva buvo priimta 1979 m. Tai yra pirmasis Europos Sąjungos teisės aktas, reglamentuojantis ilgalaikę visų laukinių paukščių rūšių apsaugą Europos Sąjungoje. Šiame dokumente nustatyta apsauga taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms (http://www.natura2000info.lt/lt/apie-natura-2000/natura2000-tinklas/pauksciu-direktyvos-igyvendinimas.html).

Pastaba. Skiltyse „Išskrenda“ ir „Parskrenda“ nurodytos visos Lietuvoje reguliariai, atsitiktinai ar galimai perinčios ir reguliariai žiemą bei migracijų metu aptinkamos rūšys. Skiltyse „Tuokiasi“, „Pradeda ruošti gūžtą“, „Deda kiaušinius“ ir „Išperi jauniklius“ nurodytos tik tos rūšys, apie kurias rasta informacijos nurodytuose šaltiniuose (žr. „Duomenys“).