Vienišė

Gervė Gervė

Stebėjimo aprašymas

  • Rūšis (liet.k.): Pilkoji gervė
  • Rūšis (lot. k.): Grus grus
  • Data: 2014-06-08
  • Vieta: Klaipėdos raj.
  • Įranga: Nikon COOLPIX S9100

Dar prieš septynias pažadino veriantis gervių klyksmas. Atrodė tarsi kažkur netoliese būtų susirinkęs didžiulis jų būrys.

Nespėjusi nė dorai atsigauti pašokau iš lovos, griebiau visą savo „amuniciją“ ir išlėkiau laukan. Prie kiemo vartų ėmiau dairytis triukšmadarių, tačiau aplink nieko nesimatė.

Tuo tarpu garsai nenutilo, tik tapo kiek švelnesni, nei prieš tai. Dar sykį nužvelgiau pamiškę, iš kur sklido gervių sutartinės. Pagaliau žiūronai „pačiupo“ pirmąją...

Netrukau įsitikinti, kad šį triukšmą kelia viena vienintelė gervė, kuriai atitardamas aidas iš šalia esančio miško, sudarė įspūdį, neva netoliese šėlsta visas jų pulkas. Ši vienišė vaikštinėjo tik ką nušienauta pradalge - kažin ką lesinėjo. Tada kilstelėdavo galvą ir ramų rytą perverdavo ilgesinga gaida. Atrodė lyg būtų pasimetusi, sutrikusi.

Per šlaputėlį lauką patraukiau pas vienišę. Jau nuo pat ankstyvo ryto saulė dosniai šildė, negailestingai džiovindama gaivią rasą. Priartėjus per žingsnį nuo gervės susidūriau su netikėta kliūtimi. Prieš mane išdygo kanalas, kuris, priešingai nei šalia tėvų sodybos, nebuvo užžėlęs. Susiradusi siauriausią jo vietą šiaip taip peršokau, kartu su visais savo daiktais.

Gervė vis dar klaidžiojo pradalgėje. Buvo keista matyti ją vienišą, garsiai plyšaujančią laukuose. Ar gervėms įprasta taip elgtis – tuomet dar nežinojau, bet ši situacija kažin kodėl  jaudino, kėlė nerimą.

Pritūpusi šalia tvoros bandžiau ją nufotografuoti, tačiau su maksimaliu priartinimu nesisekė ramiai išlaikyti fotoaparatą rankose, o kur dar spiginanti ryto saulė.

Greta vienišės, maždaug už keliasdešimties metrų, tupėjo erelis ar vanagas. Šis netruko mane pastebėti ir pasišalindamas veikiausiai sukėlė ir gervės įtarimą. Kurį laiką dar palūkuriavusi, nuskrido ir ji.

Iš tiesų, vėliau skaitydama apie gerves, išsiaiškinau, kad tai nėra gervėms būdingas elgesys. Paprastai tokiu metu gervės peri. Paukščiai tada būna itin atsargūs, tylūs, kaip įmanydami saugo savo lizdo vietą. Iš slėptuvių gervės pasirodo tik vasaros antroje pusėje, kuomet jaunikliai jau būna prakutę, išmokę skraidyti. Anot R. Barausko, „gegužę ar birželį rėkauja, laukuose vaikščioja ar atvirai skraido tik neperinčios gervės“.

Taigi mano atveju, tai buvo jauna neperinti ar nesėkmingai perėjusi gervė, kurios lizdą galėjo sunaikinti plėšrūnai. Tokių paukščių būrelius iki rudens galima neretai pastebėti klajojant laukuose, pamiškėse ar kirtavietėse. Liepos mėnesį prie šių vienišių ima jungtis gervės su ūgtelėjusiais jaunikliais. Taip susiformuoja 20-30 paukščių būriai, kurie drauge maitinasi, nakvoja. Vasarai baigiantis šių gervių pulkai išauga nuo šimto ar net tūkstančio. Yra tik trys vietos, kur susitelkia tiek daug šių grakščių paukščių. Tai Žuvintas, Novaraistis ir Praviršulio pelkė. Čia jos laikosi iki keleto mėnesių, kol spalio viduryje ar pabaigoje pakyla į bendrą kelionę pietų link.

Anot R. Barausko, „jeigu tokių paukščių (neperinčių - aut. pastaba) pastebima daug, tai taip pat ženklas, kad jų populiacija pasiekė piką”. Paprastai jį pasiekus, gervių ima mažėti, nes, pasak R. Barausko, neperintys paukščiai gyvena trumpiau, nepalieka palikuonių, bet toks gausumo svyravimas – natūralus gamtos dėsnis.

PANAUDOTA LITERATŪRA IR ELEKTRONINIAI DUOMENYS

  • Gervė – mūsų ilgesio paukštė. Sud. R. Barauskas. Kaunas: Lututė, 2009, p. 10 – 11, 131.
  • http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-04-17-gausejantys-gerviu-buriai-gali-imti-reteti/80615
Atnaujinta 2015-11-05
  • Įvertinkite šį įrašą
    (0 balsai)

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.