Laukiau šio susitikimo. Koks gi ruduo be ilgesingų gervių klyksmo..

Po ilgo slapstymosi šeima vėl pasirodė, iš abiejų pusių akylai saugodama savo jau praaugusį jauniklį. Iki kelionės paukštėms reikia gerai pasimaitinti. Kas rytą galima jas pamatyti lesinėjant ganyklose ar pamiškėse, tačiau pasigrožėti jomis iš arčiau – tikras iššūkis.

Vieną šviesų, bet šaltoką spalio rytą išsiruošiau dviračiu pasivažinėti palei atokesnes kaimo ganyklas. Anądien ten buvau nusižiūrėjusi vieną gerą vietelę, kur tankiuose brūzgynuose prie kanalo užtikau gausius kikilių ir kitokių dar nematytų paukščių pulkelius.

Jau kurį laiką norėjosi ištrūkti iš besisukančio miesto rato ir atsikvėpti, tad šiemet atostogas nusprendžiau praleisti kaime, kur jau po kelių dienų pamiršti, kokia savaitės diena, o dar po kelių - jau nebeskaičiuoji ir valandų... Be to, jau seniai galvoje rezgiau mintį nuvykti  į ramią vietelę stebėti paukščių. Matyt, į būsimas atostogas įsijaučiau per anksti ir išvykdama pamiršau telefoną. Šiek tiek susinervinau, pasirodo, ne taip lengva visiškai „atsijungti”. Tačiau priešaky laukė smagi kelionė rytiniu traukiniu, kurioje viskas greit pasimiršo. Keturios su puse valandos iki Klaipėdos, žvalgantis į bundančius miestus ir kaimelius, fotografuojant, mėgaujantis kava, skaitant trečiąją Silvą, praėjo labai greitai. Priešpiet atsidūriau galutinėje stotelėje ir netrukus buvau pakeliui į namus, kur manęs laukė malonus netikėtumas.