Jau kurį laiką norėjosi ištrūkti iš besisukančio miesto rato ir atsikvėpti, tad šiemet atostogas nusprendžiau praleisti kaime, kur jau po kelių dienų pamiršti, kokia savaitės diena, o dar po kelių - jau nebeskaičiuoji ir valandų... Be to, jau seniai galvoje rezgiau mintį nuvykti į ramią vietelę stebėti paukščių. Matyt, į būsimas atostogas įsijaučiau per anksti ir išvykdama pamiršau telefoną. Šiek tiek susinervinau, pasirodo, ne taip lengva visiškai „atsijungti”. Tačiau priešaky laukė smagi kelionė rytiniu traukiniu, kurioje viskas greit pasimiršo. Keturios su puse valandos iki Klaipėdos, žvalgantis į bundančius miestus ir kaimelius, fotografuojant, mėgaujantis kava, skaitant trečiąją Silvą, praėjo labai greitai. Priešpiet atsidūriau galutinėje stotelėje ir netrukus buvau pakeliui į namus, kur manęs laukė malonus netikėtumas.