Atgal į „dienos šviesą“

Laukiau šio susitikimo. Koks gi ruduo be ilgesingų gervių klyksmo..

Po ilgo slapstymosi šeima vėl pasirodė, iš abiejų pusių akylai saugodama savo jau praaugusį jauniklį. Iki kelionės paukštėms reikia gerai pasimaitinti. Kas rytą galima jas pamatyti lesinėjant ganyklose ar pamiškėse, tačiau pasigrožėti jomis iš arčiau – tikras iššūkis.

Skaityti daugiau ...

Tiesiogiai iš juodojo gandro lizdo

  • Paskelbtas Gyvai

Kai tik LOD (Lietuvos ornitologų draugijos) tinklapyje pasirodė nuoroda (http://pontu.eenet.ee/player/melnais-starkis.html) apie tiesioginę transliaciją iš juodojo gandro lizdo, pradėjau stebėti jo gyventojus, vis kartas nuo karto įsijungdama nurodytą tinklapį.

Anot LOD, kamera gandro lizde, centrinės Latvijos miškuose, buvo įrengta kovo 31 d., kai abu paukščiai jau buvo sugrįžę (patinas parskrido kovo 30 d., patelė - kovo 31 d.). Lizdas rastas 2013 m., 2014 m. čia stebėti du juodojo gandro jaunikliai. Pagal lizdo išmatavimus nustatyta, kad jis sukrautas 2011 m. 

Skaityti daugiau ...

Keršulių tuoktuvės

Apie septintą ryto pabudino keistas sodrus garsas - „hmmmm.. hru hru.. hmmmm.. hru hru..“ Iš jo intensyvumo buvo galima nujausti, kad tai ne šiaip kokia įprasta paukščio giesmė, o su aiškiu siekiu – prisišaukti širdies damą.

Pasižvalgiusi pro langą, nei eglėse, nei šalia augančioje vyšnioje nieko nepastebėjau. Tada nulėkiau prie svetainės lango, iš kur atsiveria visas sodas. Čia ir paaiškėjo, kas šitas donžuanas –  jau man gerai pažįstamas keršulis - vėl sugrįžo. Užtikau jį vaikštinėjant po obelimis. Matyt, po varginančio tuoktuvinio burkavimo nusileido pasimaitinti. 

Skaityti daugiau ...

Vakaras su gulbėmis

Buvo puikus rudens vakaras – šviesus, tykus, šiltas. Iki saulei nusileidžiant, sugalvojau numinti prie tvenkinio, kurio saloje gyveno gulbės.

Gulbių šeimynos nesimatė. Matyt, maitinosi už salos ar meldų užutėkiuose. Laukdama jų pasirodymo mėgavausi tvenkinio, jo pakrančių bei salos peizažu. Visa žėrėjo, mirguliavo, virpėjo vaiskiomis rudens spalvomis, kurias dar labiau nusodrino šion pusėn pasisukusios saulės šviesa.

Skaityti daugiau ...

Didžiosios antys ir jų apdarai

Šiltą rugsėjo sekmadienį su draugu išėjom į Vingio parką. Nesinorėjo vaikštinėti pažįstamais takeliais, todėl sugalvojom nusileisti stačiu šlaitu prie Neries, priešais Žvėryną. Nusikeberioję žemyn, nustebome apačioje radę visai praeinamą takelį.

Skaityti daugiau ...

Karklyno mįslė

Grįždama po pasivaikščiojimų laukais dažnai pakanalės karkluose susidurdavau su nematytu paukšteliu. Aiškiai mačiau, kad tai ne žvirblis, o už jį didesnis paukštis. Iš pradžių sunkiai galėjau jį įžiūrėti, nes vos man priartėjus, nuskrisdavo į kitą karklą, pasiekęs šį - į dar tolimesnį ir kaskart taip, kol praeidavau visus krūmynus palei kanalą.  Supratau, kad žmogaus draugija šiam paukštelui ne prie širdies, tik buvo keista, kodėl jis nepakyla aukščiau ir nenusileidžia ten, kur jaustųsi saugus, užuot tūpčiojęs nuo vieno karklo prie kito.

Skaityti daugiau ...

Atostogų dovana

Jau kurį laiką norėjosi ištrūkti iš besisukančio miesto rato ir atsikvėpti, tad šiemet atostogas nusprendžiau praleisti kaime, kur jau po kelių dienų pamiršti, kokia savaitės diena, o dar po kelių - jau nebeskaičiuoji ir valandų... Be to, jau seniai galvoje rezgiau mintį nuvykti  į ramią vietelę stebėti paukščių. Matyt, į būsimas atostogas įsijaučiau per anksti ir išvykdama pamiršau telefoną. Šiek tiek susinervinau, pasirodo, ne taip lengva visiškai „atsijungti”. Tačiau priešaky laukė smagi kelionė rytiniu traukiniu, kurioje viskas greit pasimiršo. Keturios su puse valandos iki Klaipėdos, žvalgantis į bundančius miestus ir kaimelius, fotografuojant, mėgaujantis kava, skaitant trečiąją Silvą, praėjo labai greitai. Priešpiet atsidūriau galutinėje stotelėje ir netrukus buvau pakeliui į namus, kur manęs laukė malonus netikėtumas.

Skaityti daugiau ...

Slapukas keršulis

Keršulį pirmąkart atsitiktinai pastebėjau pavasarį (2014 m. kovo 23 d.) tėvų sode, betupintį ant elektros laidų. Pamaniau, kad šiaip užklydo iš miško ir nusileido trumpam pailsėti. O iš tiesų, jau tuo metu, matyt, žvalgėsi po savo būsimo lizdo teritoriją. Šiems paukščiams, kaip vėliau sužinojau, patinka vietos, kur yra spygliuočių, o čia jų netrūksta: eglės, kėniai, tujos - kaip tik tai, ko reikia keršuliams.

Skaityti daugiau ...

Linksmoji uodegaitės virpintoja

Lietuvoje gyvena dvi raudonuodegių rūšys: paprastoji ir dūminė. Man šią vasarą pasisekė pamatyti jas abi. Pirmą kartą raudonuodegę pastebėjau birželio pradžioje Vilniuje (deja, tada dar neturėjau įpročio vesti užrašų). Tai buvo paprastoji raudonuodegė, tiksliau sakant, „paprastasis raudonuodegiukas“ (patinėlis) su skaisčiai oranžiniu pilvuku, juoda galva ir pilkai ruda viršutine dalimi (patelė panaši į dūminę, tik šviesesnė). Tuomet jis skrido į mūsų daugiaaukščio karnize ištrupėjusį plyšį. Gal ten gyveno ar šiaip smalsumo vedamas šmurkštelėjo. Vėliau sužinojau, kad paprastosios raudonuodegės mėgsta įsikurti įvairiuose plyšiuose. Yra užfiksuota atvejų, kuomet jos apsigyvendavo namo palėpėje, pagirio dirbtuvėse ir kt.

Skaityti daugiau ...
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą

Daugiau straipsnių

įkelti daugiau Laikykite SHIFT mygtuką visų straipsnių įkėlimui įkelti visus