Žiema - tikras  šarkų dominavimo metas. Kieme, sode, laukuose – visur šarkos. Jau nuo pat ankstyvo ryto gali išgirsti jas čaksint liepų viršūnėse. Tupi po vieną ar poromis tekančios saulės nurausvintais pilvais ir šildosi.

Dar prieš septynias pažadino veriantis gervių klyksmas. Atrodė tarsi kažkur netoliese būtų susirinkęs didžiulis jų būrys.

Nespėjusi nė dorai atsigauti pašokau iš lovos, griebiau visą savo „amuniciją“ ir išlėkiau laukan. Prie kiemo vartų ėmiau dairytis triukšmadarių, tačiau aplink nieko nesimatė.

Tuo tarpu garsai nenutilo, tik tapo kiek švelnesni, nei prieš tai. Dar sykį nužvelgiau pamiškę, iš kur sklido gervių sutartinės. Pagaliau žiūronai „pačiupo“ pirmąją...