Laukiau šio susitikimo. Koks gi ruduo be ilgesingų gervių klyksmo..

Po ilgo slapstymosi šeima vėl pasirodė, iš abiejų pusių akylai saugodama savo jau praaugusį jauniklį. Iki kelionės paukštėms reikia gerai pasimaitinti. Kas rytą galima jas pamatyti lesinėjant ganyklose ar pamiškėse, tačiau pasigrožėti jomis iš arčiau – tikras iššūkis.

Vasario 14-oji. Kai dauguma įsimylėjėlių dalijasi dėmesiu, ryte iškeliauju į laukus pas kitą savo meilę - paukščius...

Kieme neįtikėtinai tylu, nei žvirblių, nei zylių, net varnų nematyti. Tik retsykiais švelnų, ūkanotą rytą sudrumsčia kažkur karkluose susibėgusių šarkų pačiauškos.

Jeigu norite pamatyti šiuos žavingus raudonveidžius, dairykitės varnalėšų kibučių. Pastebėjau, kad šie paukšteliai itin mėgsta jų sėklas. Rudenį pamiškėse ar pakanalėse buriuojasi ištisi jų pulkeliai. Tik reikia stebėti labai atsargiai, nes paukščiai gana baikštūs. Pasisotinę suskrenda į medžius ir linksmai čiulba. Giesmelė labai nuotaikinga ir nesunkiai įsimenama.