Melancholiškoji švilpautoja sniegena - ne tik žiemos paukštelė

Buvo šilta šviesi žiemos popietė. Sodas skendėjo akinančiame saulės ir sniego švytėjime. Skubėjau laukan, kol saulė dar skleidėsi skaisčiai oranžiniais spinduliais. Tokios žiemos popietės - man pats gražiausias laikas paukščių stebėjimui.

Per keletą metų stebėjimo įsitikinau, kad žiemą laukuose ir miškuose paukščių gretos labai sumažėja. Atvėsę orai ir sumenkę maisto ištekliai sparnuočius dažniau atvilioja į gyvenvietes, parkus, sodus, kur jie suranda obuolių, uogų, sėklų ir kt. skanėstų. Štai Kalėdinio paukščių stebėjimo maratono metu didžiumą savo kandidatų aptikau būtent gyvenvietėje ir mieste.

Taigi mikliai susiruošusi pasukau pagrindiniu keliuku, vedančiu aplink gyvenvietę. Ilgai dairytis neteko, mat prie senųjų kaimo kapinaičių netrukus išgirdau pažįstamą melancholišką švilpčiojimą - neabejotinai sniegenos. Sekdama paskui skleidžiamą garsą atsidūriau šalia dviejų galingų medžių. Raudonpilvės švietė visu gražumu. 

Skaityti daugiau ...

Įspūdžiai po Kalėdinio paukščių stebėjimo maratono

  • Paskelbtas Su LOD

Metams baigiantis pirmą kartą pabandžiau sudalyvauti Kalėdiniame paukščių stebėjimo maratone, kurį kasmet nuo gruodžio 25 d. iki gruodžio 31 d. (24:00) rengia Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Anot organizatorių, tai puiki proga metų pabaigos švenčių laikotarpiu pabūti ne tik su artimaisiais, bet ir išeiti į gamtą bei užfiksuoti besikeičiančios gamtos akimirkas. Kartu varžytuvės LOD suteikia vertingų žinių apie paukščių rūšinę įvairovę šiuo metų laiku. 

Maratono taisyklės labai paprastos. Tereikia organizatorių parengtoje lentelėje prie stebėtos paukščių rūšies nurodyti stebėjimo datą ir vietą, o baigus pildyti, suskaičiuoti, kiek iš viso skirtingų paukščių rūšių ir keliose skirtingose savivaldybėse matėte. Žinoma, norint dalyvauti, reikėtų prieš tai bent kiek pasidomėti, kokių paukščių mūsų šalyje esama, pasimokyti atpažinti įvairesnių rūšių. 

Nors stebėjimams iš viso skyriau tik gerą pusdienį, bet spėjau pastebėti keletą įdomesnių sparnuočių.

Skaityti daugiau ...

Pajūryje lankosi svečiai iš Šiaurės - svirbeliai

Už lango rudeniška žiema, nejauki tuštuma. Pilkšvą sodo dangų ramsto nuogos obelų šakos, eglių sijonėlius plaiksto begarsis vėjas..

Šiek tiek praveriu langą. Apmirusio ryto iliuziją beregint išsklaido mielas mažųjų sparnuočių cypsėjimas ir gūsingi vėjo atodūsiai. Kartu ateina ir viltis šį tą įdomaus pamatyti.

Po kiek laiko vėl sugrįžtu prie lango ir bandau žiūronuose ką nors „pagauti“. Nieko neradusi savam sode, pereinu į kaimynų valdas, kruopščiai nužvelgdama kiekviena medžio šakelę.

Na štai, atrodo aptikau šį tą „įdomaus“. Kaimynų žaliaskarėje supasi pulkelis nematytų paukštukų. Aiškiai matau, kad tai ne žvirbliai ar zylės, nes stambesni, putlesni, o labiausiai išsiskiria savo kuodeliais ir pajuodintais paakiais. Jokių abejonių – ilgai lauktas svečias iš Šiaurės – svirbelis.

Skaityti daugiau ...

Genių antskrydis

Po eilės žvarbokų dienų pagaliau išaušo šiltas ir saulėtas penktadienis. Sode dar buvo likę nebaigtų rudens darbų, taigi įdienojus ėmiausi veiklos. Pirmiausia pradėjau nuo lazdyno, po kuriuo buvo gausiai pribyrėję riešutų.

Skaityti daugiau ...

Įdomybių sezonas

Rugsėjis. Įgauna pagreitį jau rugpjūtį prasidėjusi rudeninė paukščių migracija. Mėgstu šį laikotarpį. Tėvų sodas tuomet tarsi iš naujo atgyja, galima sulaukti netikėčiausių svečių, prisižiūrėti įvairiausių įdomybių.

Štai šiandien sekiodama skrajojančių pečialindų pulkelius užsukau į sodą. Jo pakraštyje kaipmat dėmesį patraukė elektros stulpo kraštu judantis didysis margasis genys. „Visai vargšeliui galvelė susisuko“, - pamaniau. „Negi stulpą kalti sugalvojo?“

Skaityti daugiau ...

Pirmieji pavasario ženklai?

Vasario 14-oji. Kai dauguma įsimylėjėlių dalijasi dėmesiu, ryte iškeliauju į laukus pas kitą savo meilę - paukščius...

Kieme neįtikėtinai tylu, nei žvirblių, nei zylių, net varnų nematyti. Tik retsykiais švelnų, ūkanotą rytą sudrumsčia kažkur karkluose susibėgusių šarkų pačiauškos.

Skaityti daugiau ...

Šarkų metas

Žiema - tikras  šarkų dominavimo metas. Kieme, sode, laukuose – visur šarkos. Jau nuo pat ankstyvo ryto gali išgirsti jas čaksint liepų viršūnėse. Tupi po vieną ar poromis tekančios saulės nurausvintais pilvais ir šildosi.

Skaityti daugiau ...

Ant Trijų Kryžių kalno

Išskubėjom iš namų dar prieš aušrą. Norėjom sutikti saulę nuo Trijų Kryžių kalno.

07.00 val. Vilnius dar giliai miegojo. Kaip ir dažną sekmadienį, nepaisant vieno kito po vakaro linksmybių sutikto praeivio, Gedimino prospekte buvo tuščia.

Skaityti daugiau ...

Varnalėšų smaguriai

Jeigu norite pamatyti šiuos žavingus raudonveidžius, dairykitės varnalėšų kibučių. Pastebėjau, kad šie paukšteliai itin mėgsta jų sėklas. Rudenį pamiškėse ar pakanalėse buriuojasi ištisi jų pulkeliai. Tik reikia stebėti labai atsargiai, nes paukščiai gana baikštūs. Pasisotinę suskrenda į medžius ir linksmai čiulba. Giesmelė labai nuotaikinga ir nesunkiai įsimenama.

Skaityti daugiau ...

Vėl apsilankė

Šiandien sode vėl apsilankė balsingasis žaliukės patinėlis, kurį, jei pamenate, stebėjau vasaros pradžioje. Paukštelis jau buvo pakeitęs savo ryškų, žaslvai geltoną apdarą į kuklesnį – pilkšvai rusvą. Jį išdavė tik ryškiai geltonas išorinis sparno pakraštys ir tvirtas storas snapas. Žaliukas sode neužsibuvo - akimirką  pašmėžavo obelyje ir nuskrido.

Skaityti daugiau ...
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą